- kuirinti
- kùirinti, -ina, -ino 1. tr. judinti, raginti: Kùirink arklį greičiau Lnkv. 2. refl. žr. kuisytis 1: Kùirinasi kaip suskio apsėstas Jnš. Apsivilkęs kailiniais ir kuirinas kaip utėlių graužiamas Lnkv. Vaikas kùirinasi ir kùirinasi, tartum kažkada pirty buvęs Grž. | Nesikùirink, nesirangyk, gulėk ramiai! Lnkv. 3. refl. vangstytis, išsisukinėti: Ko kùirinies – pasakyta, ir eik! Grž. \ kuirinti; išsikuirinti; pakuirinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
